Naujienos

Bruksizmas - streso ir greito gyvenimo tempo pasekmė mūsų dantims

Bruksizmas dažnai vadinamas civilizacijos liga. Tai nevalingas ir stiprus dantų sukandimas arba griežimas. Pagal literatūros duomenis, apie 10 proc žmonių turi šį sutrikimą, kuris būna diagnozuotas specialistų, tačiau nurodomas ir daug dažnesnis procentas, net iki 80%, kai žmonės nereguliariai laiko stipriai sukandę dantis.

Bruksizmas gali pasireikšti ir dienos, ir nakties metu. Paprastai, dieninį bruksizmą pacientai gana lengvai gali suvaldyti, labiau kontroliuodami tai, ką daro su dantimis. Pavyzdžiui, jei susirūpinęs ir susikaupęs dirbate kompiuteriu ir tuo metu laikote stipriai suspaudęs dantimis, reiktų turėti/atrasti/susikurti tam tikrą savikontrolės mechanizmą, kaip nepamiršti atsipalaiduoti. Deja, naktinio bruksizmo intensyvumo ir dažnio pacientai patys kontroliuoti negali niekaip, nes tai vyksta nesąmoningai, žmogui miegant. Taip pat nakties metu, kramtomųjų raumenų išvystomos jėgos yra daug didesnės ir epizodai trunka ilgiau nei dienos metu.

Bruksizmas tiesiogiai siejamas su intensyviu gyvenimo tempu, kylančiu ir išgyvenamu bei patiriamu stresu. Labai dažnai naktiniai epizodai padažnėja, pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms, prie kurių žmogus yra įpratęs, tai gali būti darbo ar mokyklos pakeitimas, artimojo netektis ar tiesiog laukiantis egzaminas. Kitaip sakant, bruksizmas – žmogaus bandymas kovoti su stresu ir tam tikra forma nudrenuoti susikaupusį stresą, pyktį ar liūdesį.

Ši problema apima visą kramtomąją sistemą, t.y. ne tik dantis. Paprastai, žmonės skundžiasi, kad rytais vargina kramtomųjų raumenų skausmas ar nuovargis (tai raumenys esantys žande ir prie smilkinio, atsakingi už apatinio žandikaulio pritraukimą prie viršutinio žandikaulio). Gali jaustis ir dantų skausmas, nes ilgą laiką nakties metu jie buvo laikomi sukąsti. Jei procesas nepastebimas ir nekontroliuojamas, dantys pradeda dilti gana greitai, t.y. mažėja danties audinių, prastėja estetika, dantys tampa jautrūs, plombos arba esami protezai burnoje (cirkonio ar metalo keramika ir pan.) nebeatlaiko patiriamų krūvių ir pradeda kristi ar skilinėti. Ypač skaudžios pasekmės būna tuomet, kai pacientai jau yra netekę krūminių dantų, tad priekiniai dantys per didelį krūvį gauna ne tik dienos metu kramtant, bet ir naktį. Tokiu atveju dantų dilimas būna itin spartus. Jei dantys nudyla iki pat dantenų, neretai tokių dantų suplombuoti, suprotezuoti nebepavyksta ir tenka juos šalinti. Retais atvejais bruksizmas gali sukelti ir sąnario (smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys) patologiją, kuri pasireiškia šio sąnario vienpusiu arba abipusiu traškesiu, skausmu ar ribotu išsižiojimu.

Visiškai išvengti bruksizmo praktiškai neįmanoma. Galime rekomenduoti pabandyti keisti gyvenimo būdą, mažinti tempą, atsisakyti didelį stresą keliančių veiklų. Dažnu atveju padeda ir psichoterapija. Kiekvienas pacientas turėtų atrasti labiausiai jam individualiai tinkantį būdą, kuris padeda mažinti patiriamą stresą.  Tai gali būti ilgesnis laikas skiriamas šeimai, pasivaikščiojimams ar aktyviai veiklai gryname ore ar tam tikras sportas. Svarbu riboti rūkymą, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą.

Dažnai jei nepavyksta susitvarkyti su priežastimis, gydytojas odontologas gali pagelbėti išvengti neigiamų bruksizmo pasekmių. Tam puikiai tinkamos įvairios kapos, nešiojamos kiekvieną naktį. Tinkamiausią kapos rūšį būtent jums gali parekomenduoti specialistas po konsultacijos, atsižvelgdamas į jūsų burnos būkles ir nusiskundimus. Kapa neleidžia dantims kontaktuoti ir amortizuoja/sumažina stipraus sukandimo metu dantims ir sąnariui tenkančias jėgas. Kuo anksčiau pastebėsite bruksizmą, tuo lengvesnis gali būti reikalingas gydymas. Pažengusio bruksizmo gydymas apima ir nudilusių dantų atstatymą, kuris dažnu atveju būna kompleksinis (plombavimas, protezavimas ar net chirurgija).

dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė