Pranešėjų apsauga
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (toliau – Klinika) įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, kuriuo informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo turi teisę teikti informaciją raštu ar žodžiu (tiesiogiai arba telefonu):
El. p. [email protected]
Telefono Nr. (8 5) 272 6805
Informaciją apie pažeidimą Klinikos vidiniu kanalu galima teikti:
– užpildant nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą (atsisiųsti) arba
– pateikiant pranešimą apie pažeidimą laisva forma, kurioje turi būti ši informacija:
- kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.;
- sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;
- savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;
- jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.
Kompetentingas subjektas, kuris Klinikoje administruoja vidinį kanalą bei analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus – Klinikos direktoriaus įsakymu paskirta asmenų grupė, kurią sudaro:
- teisininkė Solveiga Pakalkienė, el. p. [email protected],
- direktoriaus padėjėja Vesta Švilpienė, el. p. [email protected],
- personalo administratorė Katryna Dargužienė, el. p. [email protected].
Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – ją teikiančio asmens turima informacija apie pažeidimą Klinikoje. Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu. Vidiniu kanalu teikiama informacija apie pažeidimus Klinikoje dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
- pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
- kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
- pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
- kitų pažeidimų.
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.
Kompetentingas subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pažeidimą gavimo patvirtinimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.
Tuo atveju, kai kompetentingas subjektas nėra kompetentingas vertinti gautą informaciją apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo dienos persiunčia ją kompetentingai institucijai ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui.
Kompetentingas subjektas, baigęs nagrinėti informaciją apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, kompetentingas subjektas informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą atsakomybę.
Pranešėju informaciją pateikusį asmenį pripažįsta kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Kompetentingas subjektas užtikrina vidiniu kanalu gautos informacijos turinio ir kitų duomenų, leidžiančių identifikuoti informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį, konfidencialumą, laikantis Pranešėjų įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų.
Informacija apie informaciją apie pažeidimus pateikusius asmenis, pranešėjus, su pažeidimu susijusius asmenis ar pagalbininkus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikiantis ar pateikęs asmuo;
- informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Klinikai, kaip darbdaviui, ir kitiems Klinikos darbuotojams draudžiama prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos daryti neigiamą poveikį Pranešėjų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta apimtimi.
Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su Klinikos kompetentingu subjektu dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat gali pranešimu kreiptis į kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikos prokuratūrą) dėl jo pripažinimo pranešėju.
Informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-14 nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“