Naujienos
Infekcinio endokardito profilaktika odontologijoje
Sergamumas infekciniu endokarditu išsivysčiusiose šalyse svyruoja nuo 3 iki 9 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus ir, nepaisant naujų diagnostikos ir gydymo metodų, didėja kasmet. Nors tai palyginti reta liga, bet patenka į gyvybei pavojingiausių infekcinių ligų penketą. Seniai pastebėta, kad infekcinio endokardito grėsmė padidėja po įvairių intervencinių procedūrų, pvz. po odontologinio gydymo, tokio kaip šaknų kanalų gydymas ar pergydymas; po periodontologinio gydymo; po chirurginių intervencijų, tokių kaip danties šalinimas, implantacijos procedūra, šaknies rezekcija, šaknies hemisekcija, šaknies amputacija, danties autotransplantacija. Šių procedūrų metu, pacientams, sergantiems tam tikromis širdies ligomis, rizika susirgti infekciniu endokarditu yra maža, tačiau ji nėra lygi 0. Prieš planuojamą gydymą gydytojai odontologai gali profilaktiškai skirti antibiotikų dozę, kad būtų užkirstas kelias infekcinio endokardito išsvystymui.
Kas yra infekcinis endokarditas?
Infekcinis endokarditas – infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų, patekusių į kraują ir nusėdusių ant vidinio širdies dangalo endokardo, širdies vožtuvų ar kraujagyslių. Neretai liga pažeidžia ir širdies raumenis.
Infekcinis endokarditas gali pasireikšti įvairiais simptomais, dažnai nespecifiniais. Karščiavimas yra būdingas daugumai ligonių. Liga gali prasidėti aukšta temperatūra ir išreikštais toksiškumo požymiais (ūmus infekcinis endokarditas). Tačiau vis dažniau liga prasideda vangiai nespecifiniais simptomais (nuovargis, silpnumas, negalavimas, apetito stoka, sąnarių skausmai, subfebrilus/nedidelis karščiavimas), kurie tęsiasi savaitėmis ir mėnesiais (poūmis infekcinis enedokarditas).
Kas yra bakteriemija?
Bakteriemija - bakterijų patekimas ir jų paplitimas visame organizme kraujo keliu. Po chirurginių bei kitų invazinių procedūrų burnoje, atsiranda galimybė išsivystyti bakteriemijai. Pacientams, neturintiems gretutinių ligų, bakteriemija yra laikina ir nepasireiškia jokiais klinikiniais simptomais. Tačiau, pacientams, kuriems yra sutrikusi organizmo reakcijų sistema, kovojanti su infekcija, bakterijos pradeda daugintis kraujyje ir kyla pavojus išsivystyti sepsiui. Bakteriemija yra pagrindinis veiksnys išsivystyti infekciniam endokarditui. Bakteriemija gali pasireikšti karščiavimu, šaltkrėčiu, padažnėjusiu kvėpavimu, padažnėjusiu širdies plakimu, žemu kraujospūdžiu ir bendru silpnumu.
Kurie pacientai priklauso rizikos grupei?
Pagal Europos Kardiologų draugijos rekomendacijas antibiotikai infekcinio endokardito profilaktikai skiriami aukštos rizikos pacientų grupei:
- Vyresnio amžiaus pacientams su degeneraciniais pokyčiais širdyje;
- Pacientams su proteziniais dariniais širdyje (elektrokardiostimuliatorius, implantuotas kardiodefibriliatorius, širdies resinchronizacijos terapijos prietaisas) ar protezuotais širdies vožtuvais (įskaitant perkateterinį vožtuvą);
- Pacientams turintiems įgimtą ar įgytą širdies ydą, turintiems kompleksą įgimtų cianozinių širdies ligų, turintiems įgytą vožtuvų disfunkciją, turintiems necianotines įgimtas širdies ligas;
- Pacientams sergantiems hipertrofine kardiopatija;
- Pacientams su mitralinio vožtuvo prolapsu ir vožtuvų regurgitacija;
- Pacientams, kuriems chirurginiu būdu atliktas sisteminis pulmoninis šuntavimas;
- Pacientams jau anksčiau sirgusiems infekciniu endokarditu,
Kokie antibiotikai yra skiriami dažniausiai?
Siekiant išvengti bakterinio endokardito išsivystymo, prieš planuojamą gydymo procedūrą yra skiriama profilaktinė antibiotikų doze.
Dažniausiai skiriama profilaktinė antibiotiko dozė yra 2g amoksicilino 60min prieš procedūrą.
Jeigu pacientas alergiškas penicilinui, skiriama 600mg klindamicino 60min prieš procedūrą.
SVARBU:
Jeigu pamiršote išgerti paskirtus vaistus, būtinai informuokite gydantį gydytoją. Profilaktinę antibiotikų dozę, gydytojo paskyrimu, galima išgerti 2 val. laikotarpyje po procedūros.
Antibiotikai yra receptinis vaistas ir juos visuomet skiria TIK gydytojas!