Naujienos

Tokį dantį būtina patalpinti į fiziologinę terpę. Jeigu pacientas sąmoningas, idealiausia laikyti išmuštą dantį savo seilėse arba piene. Vykstant į Priėmimo-Skubiosios pagalbos skyrių jokiais būdais nevežti išmuštojo danties sausai, nes kitaip žūsta ant danties šaknies cemento likusios ląsteles ir tuomet prigijimo galime nebesitikėti. Kuo trumpesnis laikas iki procedūros suteikimo, tuo daugiau šansų. Kritinis laikas po traumos yra 2-4 valandos. Svarbu žinoti, kad išmuštas dantis iš karto tampa negyvas, nes traumos metu danties nervas žūsta iš karto. Tokiu atveju nebelieka danties mitybos. Vis dėlto, dar ne viskas prarasta, todėl mes siekiame, jog išmuštas dantis prie kaulo prigytų per raištį. Vadinasi, mes negyvą kūno dalį dar bandome grąžinti į jo vietą. Odontologija yra tiek pažengusi, kad gydytojai odontologai gali pašalinti tą negyvą nervą, jo kanalą užplombuoti medžiaga, kad tas dantis, nors ir maitinamas tik iš aplinkinių audinių, net ir neturėdamas mitybos per vidų, vis tiek dar tarnautų. Deja, net jeigu toks išmuštas dantis ir prigis, jis bus trapesnis, greičiau suskils, pakeis spalvą, nes jis yra negyvas. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausias būdas bandyti išsaugoti išmuštą dantį yra jo įtvėrimas: išmuštas dantis atstatomas į vietą ir įtvirtinamas įtvaru prie gretimų dantų. Tokio išmušto danties įtvėrimo sėkmę lemia daugybė faktorių. Čia daug priklauso nuo to, kokioje terpėje tas dantis buvo – gal žemėje, gal žolėje, gal ant asfalto. Dar labai svarbu, kiek bakterijų jis gavo per pirmas 15-20 minučių. Jei nulūžo danties vainikinė dalis, reikia nepamiršti, kad dantis dar turi ir šaknį. Ir čia svarbiausias dalykas yra šaknis, nes reikia, kad ji būtų sveika, kad ją būtų galima įsodinti į alveolinį kaulą, į ložę, kurioje tas dantis buvo. Dažnai tokios traumos keliauja kartu su trauminiu kaulinio audinio pažeidimu, kai nelieka vienos kaulinės sienelės. Vieniems po įtvėrimo tas dantis gal prigis, kitiems – gal tas dantis supūliuos ir iškris. Tai yra fizika ir tam tikra prasme loterija.