Naujienos

2023 - 02 - 13

Recidyvnis aftinis stomatitas

Kas yra recidyvinis aftinis stomatitas?
Recidyvinis aftinis stomatitas (RAS) – tai burnos gleivinės liga, pasireiškianti pasikartojančiomis žaizdomis (aftomis, opelėmis) burnos gleivinėje. RAS vargina 25% pasaulio populiacijos ir net 50% sergančiųjų skundžiasi kas 3 mėnesius pasikartojančiais pažeidimais. Pirmieji ligos požymiai dažnai atsiranda vaikystėje ar paauglystėje, o vėliau panašūs simptomai periodiškai kartojasi gyvenimo eigoje. Ligos paūmėjimai būdingi žmonėms iki 30 metų, ypač moterims bei studentams egzaminų sesijos metu [1, 2].

Kokie šios ligos simptomai?
Pagrindinis simptomas, keliantis žymų diskomfortą ir koreguojantis įprastą paciento gyvenimo rutiną, yra skausmas. Šis simptomas net gali atsirasti aftos vystymosi pradžioje, nematant objektyvių pažeidimo požymių. Vėliau skausmas stiprėja, o trečią – ketvirtą dieną pasiekiamas skausmo pikas. Gijimo laikotarpiu skausmo intensyvumas mažėja, tačiau skausmas išlieka varginantis viso gijimo metu. Nepaisant to, aftiniai pažeidimai gali progresuoti į opas, kurios skausmingai gyja 2 – 6 savaites [2].

RAS burnoje gali būti skirtingų formų: mažasis RAS, didysis RAS ir herpetiforminis RAS [3].

Mažasis RAS pasireiškia nuolat pasikartojančiomis skausmingomis apvaliomis, aiškių ribų, 4-10 mm skersmens  aftomis, kurių kraštuose stebimas paraudimas ir paburkimas. Mažasis RAS dažnai atsiranda lūpose, skruostuose ar burnos dugne ir sugyja per 10-14 dienų nepaliekant rando [1] (1 pav.).


1 pav. Mažasis recidyvinis aftinis stomatitas viršutinės lūpos gleivinėje (aftos 4-10 mm)

Didysis RAS pasitaiko tik 10-15 % sergančiųjų RAS, tačiau tai yra sunkesnė ligos forma nei mažasis: pažeidimų skersmuo yra didesnis už 10 mm, aftos gilesnės, progresuojančios į opas, gyjančias savaitėmis ar mėnesiais bei paliekančias randus. Jos yra itin skausmingos, todėl kai kuriais atvejais netgi apsunkina rijimą. Didžiųjų aftų lokalizacija apima daugiau burnos gleivinės sričių – pažeidimams būdinga atsirasti lūpose, liežuvyje, minkštajame gomuryje, žiočių lankuose [4, 2] (2 pav.).


2 pav. Didysis recidyvinis aftinis stomatitas žiočių lankuose (aftos > 10 mm)

Dar viena, rečiau pasitaikanti RAS forma, yra herpetiforminis RAS, kuris pasireiškia 5-10% sergančiųjų [1]. Šiai RAS formai būdingos grupėmis po 10-100 išsidėsčiusios 2-3 mm skersmens aftos, kurios gali atsirasti bet kurioje burnos gleivinės vietoje [3] (3 pav.). Tokios aftos gali susilieti ir suformuoti platesnius pažeidimus. Gleivinė paprastai sugyja per 7-30 dienų, tačiau pažeidimų vietoje lieka randas.


3 pav. Herpetiforminis recidyvinis aftinis stomatitis gomurio gleivinėje (aftos 2-3 mm).

Kas sukelia šią ligą?
Galima teigti, kad RAS yra idiopatinės kilmės liga. Mokslinėje literatūroje nurodoma keletą veiksnių, potencialiai galinčių sukelti šią ligą, tačiau jie nėra konkretūs  – apibūdina tik galimą riziką ligai išsivystyti. Be to, RAS dažnai sukelia vienu metu veikiantys keli rizikos veiksniai. Tai galėtų būti įvairios mechaninės burnos gleivinės traumos, sukeltos dantų valymo ar odontologinio gydymo metu, seilių liaukų funkcijos sutrikimai, žmogaus imuninę sistemą veikiančios ligos ir būklės, įvairūs infekcinės kilmės veiksniai, pavyzdžiui, bakterijos (Helicobacter pylori, Streptococcus mitis), virusai (Herpes Simplex, Herpes 6, citomegalo, Epštein-Baro, Varicella Zoster) [5]. Verta paminėti ir nuolatinį stresą, kuris šiandieną vertinamas kaip vienas pagrindinių ligą galinčių sukelti rizikos veiksnių. Stresas daro neigiamą įtaką ne tik žmogaus imuninei sistemai, bet ir psichosomatikai – gali sąlygoti žalingus elgesio įpročius: žando, lūpų gleivinės, liežuvio kandžiojimą, griežimą dantimis ar sukandinėjimą [6]. Visa tai gali lemti pakartotinius skausmingus aftinius pažeidimus. Dar viena etiologinių veiksnių rūšis yra alergijos dantų pastos sudėtinėms medžiagoms, pavyzdžiui, natrio laurilsulfatui  (angl. Sodium Lauryl Sulfate (SLS), arba maistui: šokoladui, kavai, žemės riešutams, migdolams, javams, braškėms, sūriui, pomidorams, kviečiams ir kt. [1, 4]. RAS atsiradimą skatina ir tam tikrų mikroelementų trūkumas: B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, seleno, cinko. Oztekin A. ir Oztekin C. tyrimo metu nustatyta, kad sergančiųjų RAS kraujo serume randama mažiau vitamino D, todėl galima manyti, kad ir jis turi įtakos ligos atsiradimui ar bent eigai [7]. Be šių veiksnių, RAS atsiradimą lemia ir genetiniai faktoriai. Įgimtas RAS toje pačioje šeimoje pasitaiko 24-46% atvejų ir pasireiškia sąlyginai jaunesniame amžiuje bei sunkesnės formos nei įgytas RAS gyvenimo eigoje [1]. Neatmestina priežastis yra ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, piroksikamas, fenobarbitalis, fenindionas, niflumo rūgštis, nikorandilas, aukso druskos, kaptoprilis [4]. Moterų dažnesnį sirgimą galima paaiškinti hormonų pokyčiais, kurie atsiranda menstruacinio ciklo ir dismenorėjos metu [1].

Kaip gydoma ši liga?
Iki šiol nėra vieno veiksmingo gydymo protokolo, suteikiančio galimybę visiškai išgydyti šią ligą. Pagrindinis gydymo tikslas – retas pažeidimų pasikartojimas ir kuo ilgesnė remisijos trukmė [3].

Liga yra gydoma kontroliuojant rizikos veiksnius. Itin svarbi pilnavertė mityba, gera dantų bei jų restauracijų būklė, individuali burnos higiena. Rekomenduojama rinktis labai minkštą dantų šepetėlį, dantų pastą be natrio laurilsulfato. Taip pat svarbu vengti aštrių, rūgščių maisto produktų, medikamentų, dirginančių burnos gleivinę, skaliklių, turinčių sudėtyje alkoholio. Profesionalus ligos gydymas gali būti vietinis, skiriant antiseptinius (pavyzdžiui, sol. Chlorhexidini 0,12% be alkoholio), skausmą ir uždegimą mažinančius skaliklius (pavyzdžiui, sol. Benzidaminhidrochloridi), epitelizaciją skatinačius preparatus (pavyzdžiui, gelius su hialurono rūgštimi) [2, 8]. Kartais, esant sunkiai ligos formai, skiriami vietiniai kortikosteroidai. Pastarosios priemonės gali sumažinti skausmą bei pagreitinti aftų gijimą. Jei tai nėra efektyvu, papildomai siūlomos kitos gydymo alternatyvos: psichoterapija bei sisteminis gydymas, pavyzdžiui, imunoterapija, virškinimo sistemos ligų gydymas ar kt.  

Koks gydytojas specialistas yra atsakingas už šios ligos gydymą?
RAS yra daugiaveiksnė liga, todėl jos gydyme dalyvauja įvairių specialybių gydytojai: gydytojai odontologai, periodontologai, šeimos gydytojai, pediatrai, gastroenterologai, hematologai, alergologai-imunologai, psichoterapeutai ir kt.

Kada kreiptis į gydytoją dėl ligos diagnostikos?
Pirmą kartą gyvenime burnos gleivinėje atsiradus į aftą ar opą panašiems pažeidimams, pirmiausia reikėtų naudoti anksčiau nurodytos vietines gydymo priemones. Jei pažeidimas neišnyksta per 2 savaites – rekomenduojama kreiptis į gydytoją odontologą, gydytoją periodontologą ar šeimos gydytoją dėl konsultacijos, detalesnio ištyrimo bei gydymo plano sudarymo.

Jei pažeidimai kartojasi periodiškai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją periodontologą, šeimos gydytoją arba informuoti ligos dinamiką sekantį gydytoją. Esant poreikiui, gali būti koreguojamas gydymo planas bei paskiriami papildomi ištyrimo metodai.

Parengė: gyd. periodontologijos rezidentas Daniel Kuleš, gyd. periodontologė Jūratė Žekonienė

Literatūros sąrašas

  1. Alaizari N, Al-Maweri S A, Azzeghaiby S N, Gazal G, Tarakij B. Guideline for the Diagnosis and Treatment of Recurrent Aphthous Stomatitis for Dental Practitioners. Journal of International Oral Health 2015;7(5):74-80.
  2. Scully C, Gorsky M, and Lozada-Nur F. Aphthous ulcerations. Dermatologic Therapy 2002;15:185-205.
  3. Edgar N R, Miller R A, Saleh D. Recurrent Aphthous Stomatitis: A Review. The Journal of Clinical and Aesthetic Dermatology 2017;10(3):26-36.
  4. Bruce A J, Cui R Z, Rogers R S Recurrent aphthous stomatitis. Clinics in Dermatology 2016;34(4):475-481.
  5. Chavan M, Jain H, Diwan N, Khedkar S, Shete A, Durkar S. Recurrent aphthous stomatitis: a review. J Oral Pathol Med. 2012 Sep;41(8):577-83.
  6. Oztekin A., Oztekin C. Vitamin D levels in patients with recurrent aphthous stomatitis. BMC Oral Health 2018;18:186.
  7. Rahmayanti F. Anxienty and Clenchin as Contributing Factors of Recurrent Aphthous Stomatitis. Scientific Dental Journal. 2019;3(2):61-65.
  8. Baccaglini L, Lalla RV, Bruce AJ, Sartori-Valinotti JC, Latortue MC, Carrozzo M, Rogers RS 3rd. Urban legends: recurrent aphthous stomatitis. Oral Dis. 2011 Nov;17(8):755-70.